| (KAP, KAI) Rugsëjo 20–22 d. Freizinge vyko XI tarptautinis Vokieèiø katalikø solidarumo akcijos Renovabis kongresas tema „Ugdyti visuomenæ – formuoti tikëjimà“. Jame dalyvavo apie 300 þmoniø, tarp jø grupë ið Lietuvos, vadovaujama vysk. J. Ivanausko. Kongresas baigtas raginimu imtis naujos Europos evangelizacijos. Nuo 1997 m. organizuojami tarptautiniai Renovabis kongresai tæsia panaðius anksèiau Königsteine vykusius tarptautinius susitikimus, kuriuos per Alberto Didþiojo kolegijà organizuodavo Kirche in Not organizacija. Renovabis kongresuose nagrinëjami Vidurio ir Rytø Europos visuomenëse vykstantys procesai, pasitelkiant Baþnyèios, politikos ir mokslo pasaulio, pastaruoju metu ir Europos institucijø, atstovus.
Renovabis vykdomasis direktorius kun. Dietgeris Demuthas patvirtino, jog ir toliau bus bendradarbiaujama su Rytø Europos partneriais. Kunigas redemptoristas priminë, jog nuo 1993 m. gyvuojanti Vokieèiø katalikø solidarumo akcija ágyvendino daugiau kaip 14 tûkst. projektø 28 ðalyse uþ daugiau kaip 400 mln. eurø. Šie pinigai yra vokieèiø katalikø aukos ir Vokietijos vyriausybës parama. Apibendrindamas kongreso darbà kun. D. Demuthas dar kartà pabrëþë, jog labai svarbus krikðèioniðkojo gyvenimo aspektas yra tikëjimo ir gyvenimo vienybë. Visuomenæ atnaujinti krikðèioniðkàja dvasia pavyks tik tuomet, jei pasaulieèiai liudys savo tikëjimà kiekvienu savo gyvenimo momentu. Pasak Miuncheno arkivyskupo kardinolo Friedricho Wetterio, Europai ir toliau reikës Vakarø pagalbos.
Kongrese kalbëjæs Europos Sàjungos ðvietimo, kultûros ir jaunimo reikalø komisaras Janas Figelis pabrëþë, jog formuojant vieningà Europà esminis vaidmuo tenka kultûrai. Jis priminë, kad ávairialypë Europa negali apsiriboti vien veikla politikos bei ekonomikos srityje. Europos komisaras sakë: „Kultûra nëra liuksusas, tai poreikis.“ Vis svarbesnis tampa Europos tautø integracijos uþdavinys. Tik iðkeliant nemedþiaginiø vertybiø svarbà galima ugdyti bendruomeniðkumà.
Europos Parlamento prezidiumo narys Ingo Friedrichas teigë, jog krikðèionys turi pareigà dalyvauti kurdami Europos visuomenæ labiau puoselëjant þmogiðkàjá orumà. Beje, ðis vokieèiø politikas siekia, kad á ES reformos traktatà bûtø átraukta Dievo nuoroda. Kardinolas Friedrichas Wetteris taip pat kalbëjo apie bûtinybæ paminëti Dievà naujajame Europos dokumente: „Europai bûtinos judëjiðkosios – krikðèioniðkosios ðaknys kaip tvirtas ir nuolatinis pamatas.“ Pasak jo, dabartinis þmogaus orumo ávaizdis pagrástas Biblija. Þmogaus orumo samprata yra „didþiausias ir svarbiausias Europos eksporto iðteklius“.
Gniezno arkivyskupas Henryk Muszinsky kalbëjo apie bûtinybæ ugdyti dvasines ir etines vertybes. Pasak jo, gerovës ir vartotojiðkumo nulemtos dvasinës dykvietës akivaizdoje reikalinga nauja evangelizacija, kuri panaikintø skilimà tarp gyvenimo ir tikëjimo, religijos ir krikðèioniðkojo liudijimo. Gniezno metropolitas kardinolas iðkëlë Renovabis kongresø reikðmæ pavadindamas juos plaèiausiu krikðèioniðkuoju Vakarø ir Rytø Europos forumu.
„Baþnyèios þinios“ katalikai.lt
|